šventykla buvo medinė su vienu kupolu ir aukšta varpinė. Iki XIX amžiaus vidurio pamaldos vyko pagal graikų katalikų apeigas. Po Baltarusijos pagonių sukilimo prieš caro valdžią (1831–1833), unitų tikėjimas buvo uždraustas, visai bažnyčiai buvo liepta pereiti prie stačiatikių garbinimo apeigų. 1849 metais kunigas Kačanovskis Konstantinas siunčiamas į rūmus. Jis kalba apie šventyklos atstatymą. XIX amžiaus 60-ųjų pradžioje buvo skiriamos lėšos ir šventyklą suprojektavo Gardino provincijos architektai Michailovsky. Ankstesnė medinė šventykla buvo perkelta į kapines koplyčios pavidalu. 1883 m. Birželio mėn. Pradėta naujos bažnyčios statyba, kuri truko 3 metus. Tūrinę-erdvinę kompoziciją sudaro dviejų pakopų varpinė, narteksas, panašus į pagrindinio tūrio kubą, o apse - stačiakampis. Varpinė uždaryta briaunuotu sferiniu kupolu su galva, pagrindinis tūris yra gable stogas ir svogūnus primenantis kupolas ant aštuonkampio būgno. Išoriniame puošyboje naudojamos profiliuotos karnizai ir frizai, kaimiškos sienos ir arkinių lango angų plokštės.